1. Kas yra vario lydinys?
Žalvarios: Vario -cinko (Cu-Zn) lydiniai (pvz., C28000, C37700) – plačiausiai naudojami vario lydiniai, vertinami dėl apdirbamumo ir ekonomiškumo{6}}.
Bronza: Tradiciškai vario -alavo (Cu-Sn) lydiniai, bet dabar plačiai apima varį-aliuminį (aliuminio bronzą), varį-silicio (silicio bronzos) ir vario-nikelio (vario nikelio) – žinomą dėl atsparumo korozijai ir didelio stiprumo.
Vario -nikelio lydiniai (Cupronickels): Vario -nikelio (Cu-Ni) lydiniai (pvz., C70600, C71500) – puikiai tinka jūrinėje ir korozinėje aplinkoje.
Švino variai: Vario -švino (Cu-Pb) lydiniai – sukurti siekiant pagerinti apdirbamumą ir atsparumą dilimui.
2. Kokie yra vario lydinių komponentai?
a. Pagrindinis elementas:
Varis (Cu): 50–99 % masės (kinta priklausomai nuo lydinio tipo). Užtikrina pagrindines lydinio savybes, tokias kaip laidumas, plastiškumas ir atsparumas korozijai.
b. Įprasti legiravimo elementai ir jų funkcijos:
c. Priemaišų pėdsakai (kontroliuojami):
Geležis (Fe) Mažiau arba lygi 0,5%, siera (S) Mažiau arba lygi 0,05%, fosforo (P) Mažiau nei arba lygi 0,05% – priemaišų perteklius gali sumažinti plastiškumą, atsparumą korozijai arba apdirbamumą.
3. Kokia yra vario lydinių paviršiaus spalva?
a. Žalvaris (vario -cinko lydiniai):
Neoksiduotas (šviežiai poliruotas): diapazonas nuoaukso geltonumo(didesnis cinko kiekis, pvz., C37700 su 36–40 % Zn) ikišviesiai geltona(mažesnis cinko kiekis, pvz., C28000 su 37–40 % Zn) arbarožinis auksas(mažas cinko kiekis, daug vario, pvz., C23000 su 15–20 % Zn).
Natūrali oksidacija (atmosferos poveikis): Vystosi ablankiai geltona-ruda patinalaikui bėgant dėl cinko oksido ir vario karbonato susidarymo.
Cheminis apdorojimas / Patinavimas: Gali būti dirbtinai brandinamas, kad būtų gauta tamsiai ruda, žalia arba juoda apdaila, skirta architektūrinėms ar dekoratyvinėms reikmėms.
b. Bronza (vario -alavo / aliuminio / silicio lydiniai):
Alavo bronzos (Cu{0}}Sn): Šviežiai poliruoti paviršiai yraraudonos-rudos iki bronzos-spalvos(tamsesnis nei žalvaris). Oksidacijos formos atamsiai ruda arba žalia patina(panašus į gryną varį, bet vienodesnis).
Aliuminio bronza (Cu{0}}Al): Neoksiduoti paviršiai yranuo aukso-rudos iki vario{1}}raudonos; aukšto-aliuminio variantai (pvz., C63200) gali turėti šiek tiek tamsesnį, labiau bronzinį atspalvį. Oksidacija sukuria aapsauginė tamsiai ruda arba pilka patina.
Silicio bronza (Cu{0}}Si): Šviežiai poliruotas:rausvos{0}}vario spalvos(arčiau gryno vario). Dėl oksidacijos atsiranda atamsiai ruda arba žalia patinasu puikiu atsparumu korozijai.
c. Vario -nikelio lydiniai (Cupronickels):
Neoksiduotas: Blyškinuo sidabrinės-pilkos iki baltos(didesnis nikelio kiekis=šviesesnė spalva). Pavyzdžiui:
C70600 (90 % Cu, 10 % Ni): sidabriškai -pilka su šiek tiek vario atspalviu.
C71500 (70 % Cu, 30 % Ni): ryškiai sidabriškai -balta (panaši į nerūdijantį plieną).
Oksiduotas / veikiamas jūros aplinkos: Išlaiko astabili sidabro{0}}pilka apdaila(nėra reikšmingo spalvos pasikeitimo) dėl apsauginio oksido sluoksnio (puikus atsparumas korozijai).
d. Švino varis (Cu-Pb):
Panašiai kaip žalvaris ar bronzos (atsižvelgiant į pagrindo sudėtį) – pvz., C37700 (švino žalvaris) turiaukso{0}}geltonaneoksiduotas paviršius, atitinkantis kitus daug{0}}cinko žalvarius. Švino kiekis reikšmingai nekeičia pagrindinės spalvos, bet gali šiek tiek nublukti, jei yra didesnėmis koncentracijomis.
e. Grynas varis (pavyzdžiui):
Šviežiai poliruotas: šviesusvario-raudona.
Oksiduotas: laikui bėgant susidaro žalia patina (vario karbonato hidroksidas), tačiau vario lydiniai paprastai sudaro tamsesnes, stabilesnes patinas.
Pagrindinės pastabos:
Paviršiaus apdaila: poliruoti paviršiai atspindi šviesą, padidindami ryškumą; matinė arba šepečiu nudažyta apdaila atrodo blankesnė.
Aplinkos veiksniai: Drėgmė, druska ir pramoniniai teršalai pagreitina oksidaciją, greičiau keičia spalvą (pvz., jūrinė aplinka greičiau patamsina žalvarius).
Dangos: Galvaninis padengimas (pvz., nikeliu, chromu) arba dažymas gali pakeisti paviršiaus spalvą estetiniais ar apsaugos tikslais.









